Labas!
Pakeliavau šiek tiek savaitgalį, tai galvoju papasakosiu, kol dar neprasidėjo auksinės savaitės smagybės (trumpai: Golden Week – prasideda rytoj, tęsis iki sekmadienio, nereikia į paskaitas, visi atostogauja). Tai buvo pirmas kartas, kai išvykus kažkur Japonijoje dar ir pasilikom nakčiai. Keliavome dviese su Nastya, iš esmės neturėdamos jokių vizijų, ką turėtume veikti, tik žinodamos, kad nereiks nakvot kur lauke – buvom rezervavusios vietas japoniško stiliaus viešbutyje.
Tai nuo pradžių. Išvykom ryte, pirma į Tokiją, tada į Chibą. Visa kelionė truko gal dvi valandas. Išlipusios iš traukinio pasiėmėm žemėlapį, pamatėm, kad netoliese parkas – ten ir patraukėm. Taip maždaug abi dienas ir leidom, vaikštinėdamos su žemėlapiu rankose, be jokių grandiozinių planų. Vienintelis mūsų tikslus noras buvo pamatyti vandenį – Chiba prefektūra ribojasi su Ramiuoju vandenynu, o miestas Chiba, kurį ir lankėme, yra ant įlankos kranto, tai kaip ir nevisai vandenynas, bet vis vanduo su bangomis, kriauklėmis ir jūrų dumbliais.
Paplūdimį pasiekėm jau gerai įsidienojus. Pasidžiaugusios ramybe, jūros kvapu ir pailsinusios kojas keliavom pietauti. Tiesa, vieta, kurioje tiekiamas veganiškas maistas buvo už kelių kilometrų, tai einant valgyti dar turėjom nusipirkti šio to užkąsti, kas, vėliau paaiškėjo, nebuvo pati geriausia idėja. Vis dėlto maistas buvo vertas nuodėmės, o ir galimybė prisėsti ir palikti ramybėje degančias pėdas gerai nuteikė. Visa tai vyko miesto pakraštyje, ganėtinai atokiai. Kai išėjom, saulė jau buvo nusileidusi, tad nusprendėm, kad geriau būtų nusigauti į miesto centrą. Žingsniavom vėl.
Pasiekusios miesto centrą dar klajojom po parduotuvių nušviestus skersgatvius ir šiek tiek po pačias parduotuves, po to pasiėmėm kavos (žinau žinau, vėlus vakaras, na bet taip išėjo) ir nusprendėm važiuoti į viešbutį. Galiu paminėti, kad iki šio momento dar nesinaudojome jokiu viešuoju transportu, tad tądien mūsų vaikščiojimo sąskaitoje buvo apie dvidešimt penkis kilometrus.
Abi buvom mažai miegojusios (apie tai gal kada vėliau), daug žingsniavusios, tad nekantravom pagaliau išsitiesti. Turėjome atskirus, bet šalia esančius kambarius, čia gal per daug neaptarinėsiu – pažiūrėkit į nuotraukas. Gerdamos arbatą sprendėme, ką reikėtų nuveikti kitą dieną ir pradėjom ruoštis miegoti. Kambary buvo ir japoniška vonia (nedidelė, į kurią lendi pamirkt jau nusiprausęs po dušu), tai žinoma, ir ja pasinaudojau, nes kada gi dar turėsiu tokių progų.. Ir ant to japoniško čiužinio labai gerai miegojosi, tai kitą dieną pradėjau jau pailsėjusi.
Antrą dieną važiavom vienbėgiu traukiniu, iš esmės ore. Susidomėję, pagooglinkit „urban monorail chiba“, suprasit. Nelabai žinojom, kur juo nuvažiuosim, bet pasirinkom paskutinę galimą stotelę, kuri (netikėtai) buvo toli. Atvykom prie didelio prekybos centro – ten pavalgėm, pavaikštinėjom aplink, šiek tiek apsipirkom ir grįžom atgal į traukinių stotį. Tada jau ėjom apžiūrėti poros šventyklų ir pilies-muziejaus, į kurio vidų nepatekom, nes buvo per vėlu, tačiau galėjom bent pavaikštinėti aplink. Taip taip, vėl vaikščiojom, bet jau ne taip ištvermingai, per visą dieną gal tik kokius penkiolika kilometrų. Grįžusios į miesto centrą dar pasidžiaugėm nežinoma vieta ir keliavom namo, į Tsukubą.
Išties, tokiam atotrūkiui buvo pats metas. Su Nastya dar juokėmės, kad užsimiršom jog ir į paskaitas reikės pirmadienį, kad studijuojam.. Na, pailsėjom smagiai. Abi nutarėm, kad toks keliavimo būdas, kur daugiau vaikščiojimo-eksplorinimo yra mielesnis, nei važinėjimas po lankomiausias vietas užmirštant visa, kas tarp jų. Daugiau pamatėm miesto, pasislėpusių skersgatvių, įdomių namų ir kitų smulkmenų.
Šiandien tiek – reikia ruoštis auksinės savaitės kelionėms 🙂
Dar parašysiu!
Agnė