Iki šiol apie mokymąsi daug nerašiau, tai pagalvojau, kodėl nepapasakojus jums, kaip atrodo įprastas antradienis universitete? Kodėl antradienis, klausiat? Na, jis tiesiog išsiskiria didžiausiu paskaitų kiekiu ir šiaip turi įdomesnių užsiėmimų.
Tai pradedam. Pirmos dvi paskaitos – lingvistikos antropologija. Prasideda anksti, studentų maždaug šimtas. Visi dar apsimiegoję, kažkas priekiniam suole valgo pusryčių sumuštinį, kažkas plepa su šalia sėdinčiais, dauguma paskandinę dėmesį telefonuose. Pasigirdus skambučiui dėstytoja visus išjudina pranešdama, jog turi mums užduotį. Greitai sumetusi, kiek yra japonų studentų, ir kiek užsieniečių, pareiškė, jog visi turim susiskirstyti į mišrias poras: po užsienietį ir japoną. Mano akys iškart susitiko su azijietiškos išvaizdos mergina, pradėjom nedrąsiai kalbėtis, bet jai pasakius, kad yra iš Korėjos, greitai atsakiau „na, tai tikriausiai šiandien netinkam“ ir jau sukausi ieškot kito likimo draugo, kai ji mane sustabdė ir pasakė gyvenanti Japonijoj nuo gimimo. „Tai tu japonų pusėj, taip?“ – abi pradėjom juoktis ir atsisėdom kartu.
Taip ir susipažinom, kelias minutes pabendravom, tada dėstytoja dar kiek papildė užduotį – dar porą minučių pakalbėję grįžom į vietas ir pradėjom teorinę paskaitos dalį. Užduotis pasitarnavo kaip įvadinė dalis: kadangi paskaitos tema buvo kalbėjimo etnografija, analizavom skirtingų kultūrų susipažinimų, pasisveikinimų papročius ir pan. Šita dėstytoja man labai patinka, nes ji nuolat mus kažkaip išjudina, verčia išeit iš komforto zonos (visada tokių užduočių taisyklė būna „kalbėkit su kažkuo, su kuo dar niekad nekalbėjot“). Puiki terpė plėsti draugų ratui.
Per pietų pertrauką su Kayla kaip įprastai nueinam pavalgyti sriubos, tada dar lekiu į biblioteką atspausdint rašinio ir kulniuoju į kitą užsiėmimą – populiacija ir istorija iš japonų perspektyvos. Ten sutinku draugą amerikietį, spėjam dar šiek tiek pakikenti ir ateina dėstytojas. Kaip visada – daug skaičių, lentelių, diagramų ir formulių. Šiek tiek nuobodoka (gal per daug terminų), bet kaip matematikos mėgėjai visai neblogai. Kalbėjom apie mirtingumo tendencijų skaičiavimus, po to ir patys skaičiavom. Smagu, kad ne vien Japonijos atvejus analizuojam, dėstytojas visada įtraukia statistikos ir apie studentų gimtąsias šalis, tad lyginti situacijas įdomu.
Ketvirta – japonų gramatika. Dėstytojas keistokas (pas jį pusę pirmosios paskaitos teko praverkti, na žinot), bet su laiku atrodo vis geresnis. Taip pat, regis, ne visai jam rūpim. Per pirmą užsiėmimą labai griežtai į mus žiūrėjo, o dabar nelabai ir dėmesio kreipia. Pateikia kokį uždavinį, visi prie jo dirbam, jei turim klausimų – galim kreiptis, bet pats jis per daug nesikiša. Taigi ruošėm skaidres kitos savaitės prezentacijai; žinoma, pasakosiu apie Telšius.
Ir pagaliau, taip ilgai laukta paskutinioji paskaita – šiuolaikinės Japonijos visuomenės formavimasis ir transformacijos. Aha, skamba sudėtingai, bet iš esmės tai kaip ir istorija, kur pagrindinis dėmesys teikiamas visuomenei. Dėstytojas labai smagus, vietoj skaidrių naudoja popieriaus lapus su užrašais, kuriuos su magnetais klijuoja prie lentos. Pats save vadina „senamadišku“ (nors visai nesenas), mat nenori draugauti su technologijomis. O šiaip jo paskaitos lyg nuolatinės diskusijos – jis visada mūsų paklausia, ką manom, kokia situacija mūsų šalyse, tad neturim kada nuobodžiauti.
Po tokios dienos greit žingsniuoju į bendrabutį pietauti, nes jau jaučiuosi peralkusi. Vėliau rimtiems darbams valios atrasti sunkoka, todėl stengiuosi pailsėti, arba susitelkiu ties kokiais nors mažiau protinės galios reikalaujančiais dalykais.
Manau neskambėjo čia per daug sudėtingai, bet tikriausiai kaip ir visur, paskaitos ne tik kad pakenčiamos, bet ir daugiausia įdomios, užtat pasiruošimas joms būna skausmingesnis – namų darbų tikrai netrūksta. Šiuo metu kiek sunkiau, nes kitą savaitę laukia pirmieji vidursemestriniai egzaminai, prezentacija.. jau nusiteikiau, kad savaitgalį teks paaukoti, bet per daug nesigraužiu, nes žinau, kad toks intensyvus laikotarpis ilgai nesitęs. Na, tai šita linksma gaida einu mokytis.
Iki susirašymo!
Agnė