Ne be priežasties nuo paskutinio susirašymo pralėkė jau trys savaitės, tad šis įrašas bus toks neapsunkinantis. Per daug nesiteisinant: dėmesį buvau susitelkus ties mokslais ir veiklos, kurios, maniau, pasitarnautų kaip geros istorijos, nuplaukė. Todėl šiandien lengvas tekstas ir rudeniškos nuotraukos.
Oras keitėsi, tikriausiai, keisčiausiai iš viso Japonijoj praleisto laiko. Sulaukėm dviejų taifūnų, kurie atnešė baisų lietų ir šiaip rodės pavojingi – kai kuriuose rajonuose žmonės gavo pranešimus ruoštis galimai evakuacijai, o kitą dieną universitete ir pirmos paskaitos buvo atšauktos. Viskas tvino ir šansų iš universiteto grįžti sausomis pėdomis kaip ir nelikdavo. Bet, dar keisčiau, po taifūnų atėjo labai gražios dienos. Panašiai kaip ir šiandien, kai džiaugėmės saule ir +21°C.
Medžiai visi jau spalvoti, japonai lapkritį lankosi įvairiuose parkuose ir žinomose vietose pasigrožėti gamta, panašiai kaip ir pavasarį sakuromis. Tikrai labai gražu! O man vis labiau Lietuvą primena, kad tiek čia laiko teliko, ir nors laukiu grįžimo, žinau, kad bus labaai sunku palikt Japoniją.
Kalbant apie Lietuvą, su manimi netikėtai susisiekė japonas, bandantis mokytis lietuvių kalbos. Jis taip pat studijuoja Tsukubos universitete, lingvistiką ir rusų kalbą. Prieš tris metus kelias dienas praleidęs Lietuvoj susidomėjo kalba, bet sakė, buvo labai sunku, tad po kiek laiko metė, o dabar vėl pasiryžęs kankintis. Kol kas susitikom tik vieną kartą, parodė lietuvių gramatikos vadovėlį, kurį rado bibliotekoj:
Taip susitarėm kartas nuo karto susitikus keistis kalbų žiniomis, mat jis ketina vėl į Lietuvą atvykti (į Dainų šventę, apie kurią irgi turiu ko papasakoti), o man, aišku, japonų kalbos praktika taip pat labai naudinga. Tokios tat naujos pažintys.
Tiesa, draugų ratas pasipildė studentais iš Pietų Amerikos – praeitą semestrą tokių sutikti neteko, o dabar pabendraujam su merginomis iš Kolumbijos, Peru, dar turiu tris grupiokus iš Brazilijos, kurie visi japoniškų šaknų, žodžiu, kultūrų įvairovė Tsukuboj žydi.
Tarp kitko, kas neturit instagramo (dešinėj yra nuoroda, galit patikrinti), su rudeniniais lapais keičiasi ir mano plaukų spalva, ir greitai keisis vėl, tai galiu pasakyt tik tiek, kad čia vienas smagesnių dalykų, ir net kažkaip gaila, kad taip ilgai ‚saugojau‘ natūralius plaukus. O dabar pas mus vos ne visa kompanija spalvotom galvom.. lyg neužtektų užsienietiškiems veidams vietinių žvilgsnių. 🙂 Mes savo ruožtu tokiais pačiais žvilgsniais nulydim kalėdines dekoracijas ir eglutes, kurių pristatė visur iškart po Helovyno.
Šiandienai taip trumpai, bet artimuose planuose laukia įdomūs susidūrimai su japonais, tad įspūdžiais būtinai pasidalinsiu.
Linkėjimai iš spalvotos Japonijos,
Agnė