Paskutines kelias savaites visas mano dėmesys buvo skirtas naujiems namams ir grožėjimuisi pavasariniais peizažais, bet daugiausia naujiems namams. Bendrabuty pragyvenusi vos pusantro mėnesio jau pradėjau žvalgytis buto, į kurį galėčiau persikelti — ne dėl to, kad bendrabutis būtų kažkuo prastas (čia labai patogu gyventi, tiek dėl vietos, tiek dėl pastato šviežumo), o dėl universiteto taisyklių. Jeigu labai norisi, bendrabutyje galima apsistoti vieneriems metams, bet bendrai tikimasi, jog tokiame patogiame lizdelyje studentas neužsibus ir išsikraustys jau po pusmečio. Po mėnesio trukusių paieškų, lankymosi brokerių salonuose ir kone kasdienio skelbimų skenavimo išsirinkau naujus namus ir po poros savaičių persikėliau. Buvo ganėtinai sunku, kartais net baisu, bet nauja ir įdomu, tad šiandien pabandysiu nupasakoti, kaip maždaug atrodo šitas procesas Japonijoj. O kadangi kraustymasis sutapo su žydinčiom magnolijom ir sakurom, sulauksit ir jų.
Skaityti daugiau else ?> endif; ?>Žyma: japoniška tvarka
Rodos minėjau anksčiau, kad pradėjau lankyti vieną universitetinį klubą, kurį lanko daugiau nei aštuoniasdešimt studentų. Čia susirenkam šokti du vakarus per savaitę. Veikla yra atvira visiems norintiems, todėl nariai suplūdę iš skirtingų fakultetų, skirtingų kursų, bet dar geriau, kad pats klubas neapsiriboja vienu žanru – turim septynis, o mes su Migle prisijungėm prie hip-hop. Šiandienos įrašas apie tai, kaip viskas prasidėjo ir einasi dabar.
Skaityti daugiau else ?> endif; ?>Nuoširdžiai, tikėjaus galėsianti daugiau papasakoti apie bendravimą su japonais, bet šito dar teks palaukti porą savaičių. Užtat nuo paskutinio įrašo sutikau žmonių iš daugiau nei keturiasdešimties skirtingų šalių, todėl šiandien apie naujas pažintis.
Jei spėjo praskriet mintis, kad „Agne, na čia jau perdedi, daugiau nei keturiasdešimt?“, tai pradėsiu nuo to, jog praeitą savaitgalį vykau į Tokiją dalyvauti fondo, iš kurio gaunu stipendiją, rengiamame susitikime. Ten vykome kartu su Nastya, tai nebuvo taip baisu, bet vis tik nežinojom ko tikėtis – visa mūsų turima informacija susidėjo iš susitikimo laiko ir aprangos kodo („šiaip jau laisvas stilius, bet vaikinai turi atvykti su švarkais“ – kaip šitą suprasti dar ir dabar nežinau, tad ilgai teko sukt galvą, nors, rodės, savo pasirinkimu pataikiau).
Skaityti daugiau else ?> endif; ?>